atsilsėti

atsilsėti
atsilsė́ti intr. Š; PK5, M, L 1. Rtr nuvargus atgauti jėgas, pailsėti, atilsėti: Žmogus, visą dieną dirbęs, vakare gali atsilsėti J.Jabl. Teatsilsiẽ ar ką GrvT68. Atsilsỹ gi tu, ko tau tę lėkt! Švnč. Po prakaito dienai saldžiai atsilsė́jo Ds. Susirietęs kur po medžiu, vėl ketina jis čia pernakvoti ir nors kiek atsilsėti J.Bil. Princas iš kelionės buvo jau atsilsėjęs J.Balč. Gulkie, mano dukrelė, jauna, atsilsėki (d.) Pls. Sėskis, panele, ant pradalgėlio, tegul atsìlsi rankos kojelės (d.) Rk. O ans tarė jump: – Eikit čia, pūston vieton, patys ir atsilsėkit truputį Ch1Mr6,31. ^ Tada atsilsėsi, kap lopeta per pilvą duos (kai palaidos) Vrnv. Kai numirsi, atsilsė́si Trgn. Be darbo negyvenk, bet ir atsilsėti neužmiršk KrvP(Mrk). | refl. Š: Tai atsisilsės [pjovėja] i vėlios papjaus Pb. 2. refl. tr. atilsinti: Sėskis, mergele, ant pradalgėlio, atsisilsė́kis rankas kojeles (d.) Š. 3. ilgai būti nesėtam, atsigulėti: Žemė nekrutėta, atsilsė́jus, turėtų būt geram derliui Tvr. Čia žemė atsilsė́jus – ką pasėsi, tas augs Ėr. \ silsėti; atsilsėti; išsilsėti; pasilsėti; prisilsėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • atsidvesėti — atgauti kvapą, atsidvėsti: Duokimgi, pone, ben maž atsilsėti, idant galėčia ben atsidvesėti KN45. dvesėti; atsidvesėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atsilsinti — atsil̃sinti cur. atsilsėti 1; duoti pailsėti: Sėskis, panyte, ant pradalgėlės, atsilsink savo baltas rankeles (d.) Čb. silsinti; atsilsinti; pasilsinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atsilsėjimas — sm. (1) → atsilsėti 1: Kiti ligoniai tai vis turi atsilsėjimą, o ji be jokio atilsio [kliedi ir kliedi] Sb. Teikeisi dovanoti jiemis amžiną atsilsėjimą Tat. Tą valandą … kūnai mūsų atsilsėjimą ims PK38. silsėjimas; atsilsėjimas; pasilsėjimas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • duoti — duoti, da ( ja, ma, sti), dãvė (dẽvė) 1. tr. H daryti, kad kas gautų, galėtų paimti: Nemasink – jei duodi, duok arba griežtai atsakyk, kad negausi J. Bitėm kad duodi [cukraus], tai paskui jos atmoka Alk. Reik imt, kad duoda Dkš. Kai Die[va]s… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dykas — 1 dỹkas, à adj. (4) 1. tuščias, be nieko: Avižas išpyliau iš to maišo, dabar jis dỹkas Skr. Klojimas dỹkas, visus šiaudus sušėrėm Rm. Sėskitės ant suolo, mat visas dỹkas Kp. Visas laukas dỹkas, parvežėm paskutinį vežimą Pn. Maniau, šakutė… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • fabrikantas — fabrikantas, ė smob. (1) DŽ, fabrikañtas (2) KI415, NdŽ 1. fabriko, gamyklos savininkas: Ištisus metus vargom ir dirbom fabrikantams, šiandien galim atsilsėti! J.Bil. 2. iron. ko padirbinėtojas, fabrikuotojas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išsilsėti — intr. Rtr; Ser 1. nuvargus atgauti jėgas, pailsėti: O kad mano mergužėlė baltai išsilsėtum JD1556. | refl.: Silsis silsis ir vis negali išsisilsėt Ds. Kai, būdavo, naktim gerai išsisìlsiu, tai ir dieną galiu dirbt Lel. Išsisilsėk gerai – naktį… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ketinti — ketìnti ( yti), ina (kẽta), ìno intr. K, NdŽ, BŽ470; B 1. norėti, manyti, rengtis ką daryti:. Aš ketinù ateiti pas tave J. Ketinam kada parvažiuot viešėtų J.Jabl. Ketìnome jums talkon važiuoti Sr. Ketinau eiti į miestą Vvr. Juozas rytoj… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • marinti — marìnti ( yti), ìna, ìno tr. 1. R, K, Skr, Slč būti, budėti prie mirštančio, teikti jam paskutinius patarnavimus: Girdi, pas Bukantą į lentą muša, lėkiam senosios Bukantienės marìnti: sako, jau vakar dideliai bloga buvusi Vkš. Muno dėdę bobos …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nutilti — nutìlti intr. J, Rtr, Š, BŽ22, NdŽ, KŽ, DŽ1; SD1184, MitI315, N 1. pasidaryti nebegirdimam: Vieškely seniai nutilo ratų dardėjimas P.Cvir. Nutỹla tas kalvaratas LKT257 258(Grž). Orkestras nutilo rš. Netrukus nutilo giesmės Žem. Smuikai tau ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”